Biržinių fondų spąstai (Šis straipsnis buvo išspausdintas „Verslo žiniose’ 2013m. vasario 04d.)
Didelis kurio nors investicinio produkto ar finansinio instrumento populiarumas finansų pasaulyje dažnai yra ne kas kita, o įspėjamasis signalas, kurį šiuo metu kaip tik siunčia biržoje prekiaujami fondai (angl. exchange traded funds, ETF). Jų valdomas turtas, ‘Black Rock’ duomenimis, šių metų sausį perkopė 2 trln. JAV dolerių (USD), palyginti, prieš 10 m. ETF valdomas turtas siekė apie 146 mlrd. USD.
ETF dažnai liaupsinami dėl jų valdymo sąnaudų mažumo, paprastumo ar suteikiamų galimybių neįdedant daug pastangų investuoti į užsienio bendrovių akcijas ar obligacijas. Tačiau dažnai pamirštama apie riziką, kuri yra neišvengiama investuojant į daugelį ETF.
Pasyviai valdomų akcijų ir obligacijų indeksų, tokių kaip Vokietijos DAX, Jungtinių Valstijų S&P 500, Europos ‘EuroStoxx50’, pasaulio ‘Global Sovereign Index’ ar kitų, grąžą replikuojančių ETF investicinis pagrindas dažnai yra ne tiesioginis investavimas į indeksą sudarančių įmonių akcijas ar obligacijas, o išvestinės finansinės priemonės. Dėl to, vertinant pagal klasikinį investicinių fondų apibrėžimą, ETF vadinti fondais daugeliu atveju yra klaidinga.
Pavyzdžiui, Vokietijos ‘Deutsche Bank’ padalinys ‘db X-trackers’ šiuo metu valdo daugiau kaip 33 mlrd. EUR vertės ETF ir yra antras pagal ETF valdomo turto dydį Europoje po ‘iShares’. 100% ‘db X-trackers’ valdomų ETF iki 2012 m. gruodžio mėn. buvo sintetiniai, t.y. tiesioginių investicijų į indeksą įtrauktų bendrovių akcijas ar obligacijas, nedarė. Tik pastaraisiais mėnesiais ‘db X-trackers’ rinkai pradėjo pristatinėti produktus su tiesioginiu investavimu.
Kito didelio ETF rinkos žaidėjo ‘Lyxor’ ETF krepšelis taipogi didžia dalimi yra sintetinis, o ‘iShares’ priešingai – daugiausia siūlo tiesiogiai į akcijas ar obligacijas investuojančius ETF.
Kredito rizika
ETF, investuojantys į išvestinės finansinės priemonės, yra panašus finansinis instrumentas į Lietuvos rinkoje platinamas su akcijomis susietas obligacijas. Tokių ETF investicinis pagrindas yra vadinimasis netiesioginis replikavimas (angl. indirect replication, swap-based arba synthetic replication), kai už didžiąją į ETF investuotų lėšų dalį įsigyjama fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių ar panašaus tipo užstatas (angl.collateral), už kuriuos gaunamos palūkanos, o už likusią dalį – išvestinių priemonių, kurių vertė priklauso nuo tam tikro akcijų ar obligacijų indekso pokyčių.
Tokiu atveju atsiranda esminė ETF rizika – ETF valdymo bendrovės kredito ar emitento rizika. Tai reiškia, kad ETF valdančios bendrovės bankroto atveju, investuotojas gali prarasti didelę investuoto kapitalo dalį, nepriklausomai nuo indekso, kurio pokyčius atspindi ETF, realios rinkos vertės.
Atitinkamų indeksų pokyčių atspindėjimas naudojant išvestines finansines priemones paaiškina ir mažas ETF valdymo sąnaudas, nes tokiu atveju nereikia tiesiogiai rinkoje pirkti įmonių akcijų ar obligacijų, o tai, be abejo, kainuotų kur kas brangiau. Tad įsigyjant ETF, rinkos dalyviai turėtų atkreipti dėmesį, ar ETF į akcijas ar obligacijas investuoja tiesiogiai, ar ne, ir atitinkamai įvertinti prisiimamą riziką.
Indeksų įtaka
Kitas akivaizdus ETF trūkumas yra indeksai, kurių pokyčius siekia atkartoti ETF.
Absoliuti populiariausių akcijų indeksų dauguma yra sudaroma įmonių rinkos kapitalizacijos ir likvidumo pagrindu. Tai reiškia, kad išaugus bendrovės kapitalizacijai, įmonė yra įtraukiama į indeksą, ir atvirkščiai, įmonė, kurios bendra akcijų rinkos vertė krenta žemiau nustatytos ribos, yra išbraukiama iš indekso. Toks indeksų sudarymo būdas lemia tai, kad bendrovė didžiausią grąžą uždirba iki įtraukimo į indeksą, o išbraukiama iš jo, kai tampa pigi, t.y. patraukli investuotojui. Vargu, ar galima sugalvoti labiau pro-ciklišką investavimo strategiją, kai perkamos brangios, o parduodamos pigios akcijos.
Pavyzdžiui, 1990 m. investavus į pasaulio akcijų ‘MSCI World’ indekso fondą, 40% lėšų būtų investuota į japoniškas akcijas. Japonijos ‘Nikkei 225’ akcijų indekso grąža per pastaruosius daugiau nei dvidešimt metų yra apie -70%.
2000-ųjų pradžioje įsigijus pagrindinių Europos šalių bendrovių akcijų ‘EuroStoxx’ indekso fondą, beveik pusę lėšų būtų investuota į IT ir telekomunikacijų įmonių akcijas. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie 2007-uosius, kai investuojant į pagrindinius akcijų indeksus, 40% lėšų buvo skiriama bankų sektoriaus akcijoms.
Skolina prasiskolinusiems
ETF, atkartojančių obligacijų indeksų pokyčius, pasaulyje – dar įdomiau. Dažniausiai į obligacijų indeksą įtraukiamų obligacijų emisijų svoris nustatomas pagal tam tikros valstybės išleistų skolos vertybinių popierių vertę. Taigi, kuo daugiau prasiskolinusi šalis, tuo didesnis jos svoris indekse, ir tuo didesnę dalį pinigų ETF investuotojas skiria prasiskolinusios šalies obligacijoms pirkti.
Pavyzdžiui, solidus ETF rinkos žaidėjas, Vokietijos ‘Deutsche Bank’, valdo išsivysčiusių pasaulio valstybių obligacijų indekso fondą ‘db x-trackers II Global Sovereign Index ETF’. 2012m. gruodžio mėn. duomenimis, investuodamas į minėtą fondą, investuotojas patikėtų 28% lėšų Japonijos vyriausybei, o 34% – JAV.
Investicijos į JAV vyriausybės obligacijas dar gali būti pateisinamos, tačiau kokia dalis investuotojų savo noru sutiktų trečdalį savo pinigų paskolinti vienai iš labiausiai pasaulyje prasiskolinusių vyriausybių. Be to, minėtas ETF yra sudarytas netiesioginiu replikavimo būdu, t.y. realaus turto, kuris yra įtrauktas į indekso sudėtį, neturi.
Nauja idėja
Pasyvių indekso produktų, tokių kaip ETF, paklausa išaugo visų pirma dėl to, kad aktyvių fondų valdytojai pastaruoju metu negali pasigirti gerais rezultatais. Tik vienas iš penkių valdytojų ilgu laikotarpiu sugeba uždirbti didesnę grąžą, nei su pro-cikliška investavimo „strategija’ apsiginklavęs pasyvus indeksas.
Antra, pasyvūs indekso produktai, tokie kaip ETF, yra palyginti nauja idėja, tad kokia bus realių investicijų į indekso strategijas grąža, ir kokia bus šių indekso fondų įtaka patiems indeksams, kol kas nėra aišku. Remiantis tokių finansinių produktų investiciniais principais, nenustebtume, kad po dešimties metų investuotojai, prisimindami apie investicijas į ETF, purtys galvas, kaip kad dėl daugelio kitų praeities ekscesų ar burbulų.
Gediminas Būda
Turto valdytojas
